Vilnius yra viena iš nedaugelio Europos sostinių, kuri gali pasigirti ne tik turtinga istorija ar barokine architektūra, bet ir neįtikėtina gamtos gausa tiesiog miesto ribose. Daugelis vilniečių ir miesto svečių puikiai žino centrines miesto vietas, tačiau tikra magija atsiveria tiems, kurie išdrįsta pasukti miško takeliais. Vienas ambicingiausių ir įdomiausių projektų aktyvaus laisvalaikio mėgėjams yra 100 kilometrų takas aplink Vilnių. Tai nėra tiesiog pasivaikščiojimas parke – tai ištisas nuotykis, kuris leidžia pamatyti sostinę visiškai kitu kampu, kirsti gilius slėnius, užkopti į aukščiausias atodangas ir pasijusti lyg būtumėte toli nuo civilizacijos, nors iš tiesų visą laiką judate aplink miestą. Šis maršrutas tapo savotišku iššūkiu bėgikams, žygeiviams ir gamtos mylėtojams, norintiems išbandyti savo jėgas arba tiesiog ramiai, atkarpomis, mėgautis besikeičiančiu kraštovaizdžiu.
Kuo ypatingas šis 100 km maršrutas?
Šis takas yra unikalus savo įvairove. Skirtingai nei daugelis kitų pėsčiųjų maršrutų, kurie veda tik per miškus ar laukus, takas aplink Vilnių sujungia urbanistiką su laukine gamta. Maršrutas driekiasi per regioninius parkus, draustinius, kerta upelius ir upes, o kai kuriose vietose atveria kvapą gniaužiančias miesto panoramas. Didžioji dalis trasos – tai bekelė, miško takeliai, žvyrkeliai ir tik nedidelė dalis asfaltuoto kelio, todėl kojos pailsi nuo kieto miesto grindinio.
Svarbu suprasti, kad Vilnius yra itin kalvotas miestas. Einant šiuo taku, jums teks įveikti ne vieną statų pakilimą ir nusileidimą. Bendra maršruto vertikalių sukilimų suma siekia daugiau nei 1000 metrų, kas prilygsta kopimui į rimtą kalną. Tai suteikia žygiui sportinio azarto ir reikalauja tam tikro fizinio pasiruošimo, tačiau vaizdai, atsiveriantys nuo viršūnių, atperka visas pastangas.
Įspūdingiausios atkarpos ir lankytini objektai
Visą 100 km maršrutą galima įveikti vienu ypu (tai dažniausiai daro ultramaratonų bėgikai ar labai patyrę žygeiviai per 24 valandas) arba suskirstyti į 10 atkarpų po maždaug 10–15 kilometrų. Toks suskirstymas leidžia mėgautis žygiu savaitgaliais, neskubant ir skiriant laiko lankytinų objektų apžiūrai. Štai keletas vietų, kurios paliks didžiausią įspūdį:
Pūčkorių atodanga ir Vilnios slėnis
Viena gražiausių ir populiariausių maršruto dalių driekiasi per Pavilnių regioninį parką. Čia pamatysite Pūčkorių atodangą – aukščiausią ir įspūdingiausią atodangą Lietuvoje. Nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas į Vilnios vingius ir žaliuojančius miškus. Nusileidus žemyn, takas veda palei sraunią Vilnelę, pro Pūčkorių patrankų liejyklos griuvėsius ir Belmonto malūną. Tai vieta, kur istorija susipina su gamta.
Ribiškių takai ir kalvos
Netoli nuo Pavilnio esantis Ribiškių kraštovaizdžio draustinis daugeliui tampa didžiausiu atradimu. Tai unikalus erozinių vėduoklinių kalvynų labirintas. Takas čia vingiuoja aukštyn ir žemyn, primindamas kalnų serpantinus. Čia ypač gražu rudenį, kai medžių lapai nusidažo įvairiausiomis spalvomis, arba pavasarį, kai miškas pilnas žibučių.
Verkių regioninis parkas ir Žalieji ežerai
Šiaurinėje Vilniaus dalyje maršrutas kerta Verkių regioninį parką. Čia žygeiviai gali pasigrožėti Verkių dvaro ansambliu ir nuo skardžio atsiveriančia Neries panorama. Toliau keliaujama link Žaliųjų ežerų – smaragdinės spalvos vandens telkinių, kurie vasarą traukia poilsiautojus, o žygeiviams suteikia progą atsigaivinti. Miškai aplink ežerus yra seni, tankūs ir kupini ramybės.
Karoliniškių draustinis ir Plikakalnio atodanga
Dar viena vieta, kurią būtina paminėti – tai Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis. Čia takas veda stačiais Neries šlaitais. Užlipus ant Plikakalnio atodangos, atsiveria viena ikoniškiausių Vilniaus panoramų: Vingio parkas, Neries vingis ir tolumoje matomi miesto bokštai. Tai puiki vieta sustoti pietums ar tiesiog pasigrožėti saulėlydžiu.
Kaip tinkamai pasiruošti žygiui?
Nesvarbu, ar planuojate įveikti visus 100 km iš karto, ar dalimis, tinkamas pasiruošimas yra raktas į sėkmę ir malonius įspūdžius. Ilgas ėjimas gali būti didelis krūvis sąnariams, pėdoms ir nugarai, todėl nereikėtų to vertinti lengvabūdiškai.
Avalynė – svarbiausias elementas
Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji žygeiviai – netinkamos avalynės pasirinkimas. Kadangi didžioji dalis maršruto yra miško takeliai, sunkūs kalnų batai (angl. hiking boots) ne visada yra būtini, nebent žygiuojate žiemą ar per didelį purvą. Vasaros metu puikiai tinka kokybiški bekelės bėgimo bateliai (angl. trail running shoes). Jie lengvesni, geriau ventiliuojami ir turi agresyvų padą, kuris užtikrina sukibimą su stačiais šlaitais. Svarbiausia taisyklė – niekada neikite į ilgą žygį su visiškai naujais, dar nepramintais batais, nes pūslės garantuotos.
Apranga ir sluoksniavimas
Orai Lietuvoje yra permainingi, todėl rekomenduojama rengtis „svogūno“ principu:
- Pirmas sluoksnis: sintetiniai arba merino vilnos marškinėliai, kurie garina drėgmę ir neleidžia kūnui atvėsti suprakaitavus. Venkite medvilnės!
- Antras sluoksnis: fliso (flyso) džemperis šilumai palaikyti.
- Trečias sluoksnis: lengva striukė nuo vėjo ir lietaus. Ji turi būti kompaktiška, kad prireikus tilptų į kuprinę.
Taip pat nepamirškite kokybiškų kojinių. Specialios žygio kojinės su sustiprintomis zonomis kulne ir pirštuose padės išvengti nutrynimų.
Ką dėti į kuprinę?
Nors maršrutas eina aplink miestą ir parduotuvių ar degalinių pakeliui pasitaikys, geriau būti autonomiškiems, kad nereikėtų nukrypti nuo maršruto. Jūsų kuprinėje turėtų būti:
- Vanduo: bent 1,5–2 litrai žmogui. Karštą dieną – dar daugiau.
- Maistas: angliavandenių turintys užkandžiai (riešutai, džiovinti vaisiai, energetiniai batonėliai) ir sotesnis maistas pietums.
- Vaistinėlė: pleistrai nuo pūslių (hidrokoloidiniai veikia geriausiai), dezinfekcinis skystis, vaistai nuo skausmo.
- Telefonas ir išorinė baterija (Power bank): navigacija greitai sekina telefono bateriją, o miške ryšys ne visada idealus.
- Žygio lazdos: labai rekomenduojamos įveikiant stačias įkalnes ir nuokalnes, jos nuima krūvį nuo kelių sąnarių.
Navigacija ir žymėjimas
Takas aplink Vilnių yra paženklintas, tačiau žymėjimas ne visose atkarpose yra idealus. Kai kur dažai ant medžių gali būti nublukę, o rodyklės – apaugusios krūmais. Todėl aklai pasikliauti vien fiziniu žymėjimu nerekomenduojama. Būtina turėti išmanųjį įrenginį su parsiųstu GPX maršrutu.
Rekomenduojama naudoti programėles, kurios veikia be interneto ryšio (offline), pavyzdžiui, „Komoot“, „Mapy.cz“ arba „Maps.me“. Oficialioje tako svetainėje arba žygeivių bendruomenių puslapiuose galima rasti naujausius maršruto failus, nes dėl statybų ar gamtinių kliūčių trasa kartais minimaliai koreguojama.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar maršrutas tinka pradedantiesiems?
Taip, jei maršrutą skaidote į dalis. 10–15 km atkarpa per dieną yra įveikiama daugumai žmonių, turinčių vidutinį fizinį pasirengimą. Bandyti įveikti visus 100 km iš karto be specialaus pasiruošimo – nerekomenduojama ir gali būti pavojinga sveikatai.
Ar galima žygiuoti su šuniu?
Tikrai taip! Didžioji dalis maršruto eina miškais, kur keturkojams labai patiks. Tačiau svarbu laikytis taisyklių: regioniniuose parkuose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu. Taip pat pasirūpinkite vandeniu savo augintiniui ir apsauga nuo erkių, kurių miškuose aplink Vilnių yra gausu.
Kuriuo metų laiku geriausia eiti?
Takas yra praeinamas visus metus. Pavasarį džiugina bundanti gamta, rudenį – spalvos, žiemą – apsnigti miškai (nors eiti gali būti sunkiau dėl sniego ar ledo). Vasarą reikėtų saugotis karščio ir uodų. Gražiausi vaizdai atsiveria vėlyvą pavasarį ir auksinį rudenį.
Kur yra maršruto startas ir finišas?
Kadangi tai yra žiedinis maršrutas, startuoti galite bet kurioje jums patogioje vietoje. Oficialus „startas“ dažnai laikomas ties Stalo kalnu (Kalnų parke) arba Vingio parke, tačiau viskas priklauso nuo jūsų logistikos. Patogiausia pasirinkti atkarpą, kurią lengva pasiekti viešuoju transportu.
Ar maršrutu galima važiuoti dviračiu?
Didžioji dalis trasos yra įveikiama kalnų dviračiu (MTB), tačiau yra atkarpų su labai stačiais laiptais, griovomis ar nuvirtusiais medžiais, kur dviratį teks neštis ant pečių. Paprastiems miesto dviračiams šis maršrutas netinka.
Saugus elgesys ir gamtos tausojimas
Leidžiantis į kelionę aplink Vilnių, svarbu ne tik pasirūpinti savimi, bet ir gerbti aplinką, kurioje esate svečiai. Pagrindinė taisyklė gamtoje – „nepalik nieko, išskyrus pėdsakus“. Visas šiukšles, net ir organines (pvz., bananų žieves ar obuolių graužtukus), rekomenduojama išsinešti su savimi iki artimiausio konteinerio. Nors organika suyra, ji gali pritraukti laukinius gyvūnus prie takų ir keisti jų natūralią mitybą, be to, tai estetiškai teršia aplinką kitiems žygeiviams.
Taip pat svarbu gerbti kitus gamtos mylėtojus. Takai dažnai būna siauri, todėl prasilenkiant mandagu pasitraukti į šoną, o jei einate su muzika – naudoti ausines, kad netrikdytumėte miško garsų ir kitų ramybės. Jei žygiuojate tamsiu paros metu, būtinai turėkite atšvaitus ir žibintuvėlius – tai ne tik padės matyti kelią, bet ir užtikrins, kad būsite matomi dviratininkams ar kitiems eismo dalyviams kertant gatves. Atsakingas požiūris garantuoja, kad šis nuostabus 100 km takas išliks atviras, švarus ir malonus visiems ateities keliautojams.
