Daugelis lietuvių mano, kad puikiai pažįsta Kernavę, nes bent kartą gyvenime yra kopę į jos garsiuosius piliakalnius. Tačiau ši istorinė vietovė, dažnai vadinama lietuviškąja Troja, slepia kur kas daugiau nei tik gražų peizažą ir statius laiptus. Vos už 35 kilometrų nuo Vilniaus esanti pirmoji Lietuvos sostinė yra unikalus UNESCO pasaulio paveldo objektas, kuriame susipina didinga pagoniška praeitis, archeologiniai atradimai ir kerinti Neries slėnio gamta. Tai vieta, kurioje istorija nėra paslėpta po stiklu – ji alsuoja kiekviename žingsnyje, o atidžiau pasidairius galima atrasti vietų, kurios dažnai praslysta pro skubančių turistų akis. Jei planuojate savaitgalio išvyką ar norite parodyti svečiams iš užsienio tikrąją Lietuvos dvasią, Kernavė yra kryptis, kuri niekada nenuvilia, tačiau visada turi kuo nustebinti.
Penkių piliakalnių didybė: nuo ko pradėti?
Kernavės vizitinė kortelė neabejotinai yra penkių piliakalnių kompleksas. Tai vienintelis toks kompleksas Baltijos regione, todėl jo lankymas reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir žinojimo, ką stebite. Piliakalniai nėra tik kalvos – tai gynybinės sistemos ir miesto struktūros liekanos, menančios XIII–XIV amžius.
Ekskursiją rekomenduojama pradėti nuo Aukuro kalno. Tai žemiausias, bet istoriškai vienas svarbiausių piliakalnių, kuriame, manoma, stovėjo kunigaikščio dvaras. Šalia jo stūkso didingasis Mindaugo sosto piliakalnis. Užlipę ant jo, atsiveria viena gražiausių panoramų Lietuvoje – Neries vingis ir Pajautos slėnis. Legenda pasakoja, kad būtent čia stovėjo pilis, kurioje rezidavo karalius Mindaugas.
Nepamirškite ir kitų kalvų:
- Lizdeikos kalnas – pavadintas legendinio žynio vardu. Manoma, kad čia buvo atliekamos pagoniškos apeigos.
- Pilies kalnas – vieta, kurioje telkėsi pagrindinė gynyba.
- Kriveikiškio piliakalnis – šis yra kiek atokiau ir dažnai praleidžiamas turistų, tačiau jis puikiai tinka tiems, kurie nori pasimėgauti ramybe ir vaizdu be minios žmonių.
Pasivaikščiojimas piliakalnių takais ir laiptais yra puiki kardio treniruotė, todėl patogi avalynė čia yra tiesiog būtina. Nusileidę į apačią, atsidursite Pajautos slėnyje, kur kadaise šurmuliavo viduramžių miestas.
Kernavės archeologinės vietovės muziejus: moderni laiko mašina
Jei manote, kad archeologijos muziejai yra nuobodūs, Kernavės muziejus pakeis jūsų nuomonę. Tai vienas moderniausių muziejų Lietuvoje, kuriame naudojamos šiuolaikinės technologijos, kad lankytojai galėtų vizualiai pamatyti, kaip atrodė ši vietovė prieš tūkstantį metų.
Ekspozicijoje pamatysite ne tik senovinius ginklus ar papuošalus, bet ir unikalius radinius, kurie liudija apie aukštą to meto amatininkų meistriškumą. Ypač įdomūs yra:
- Sidabriniai lydiniai (Lietuvos ilgieji), naudoti kaip pinigai.
- Importuotos prekės iš tolimųjų kraštų, įrodančios Kernavės prekybinius ryšius su Rytais ir Vakarais.
- Hologramos ir interaktyvūs ekranai, atkuriantys viduramžių gyventojų buitį.
Muziejus puikiai tinka ir vaikams, nes čia istorija pateikiama suprantamai ir įtraukiančiai. Tai puiki vieta pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės ir kartu gauti didelę dozę žinių.
Atkurtas viduramžių miestas – Pajautos slėnio širdis
Nusileidus nuo piliakalnių į Pajautos slėnį, jus pasitiks autentiškai atkurtas XIII–XIV a. Kernavės miestelio fragmentas. Tai muziejus po atviru dangumi, kuriame stovi rąstiniai gyvenamieji namai, dirbtuvės ir ūkiniai pastatai. Tai nėra tiesiog dekoracijos – visi pastatai atkurti remiantis tiksliais archeologiniais tyrimais, kurie buvo vykdomi būtent šioje vietoje.
Vaikščiodami tarp sodybų galite pamatyti, kaip atrodė viduramžių miestiečio kiemas. Čia dažnai vyksta edukacinės programos, kurių metu galima išmokti senųjų amatų: puodų žiedimo, gintaro apdirbimo ar duonos kepimo. Ši vieta ypač atgyja vasarą, tačiau net ir tuščia ji spinduliuoja ypatingą aurą, leidžiančią pajusti senovės gyvenimo ritmą.
Paslėpti perlai: ką dažnai praleidžia lankytojai?
Dauguma turistų apsiriboja piliakalniais ir muziejumi, tačiau Kernavė turi ir mažiau žinomų, bet ne ką mažiau įspūdingų objektų. Štai keletas „paslėptų perlų“, kuriuos verta įtraukti į savo maršrutą:
Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Ši neogotikinė raudonų plytų bažnyčia, pastatyta XX a. pradžioje, sukuria įdomų kontrastą su pagoniškais piliakalniais. Jos architektūra yra grakšti ir didinga. Tačiau dar įdomesnis objektas yra šventoriuje esantys senosios bažnyčios pamatai. Tai vieta, kur galima pamatyti krikščionybės atėjimo į šį kraštą pėdsakus.
Medinė koplyčia ir mauzoliejus
Šventoriuje taip pat stovi unikali medinė koplyčia, pastatyta be vinių – tai liaudies architektūros šedevras. Šalia jos rasite Riomerių giminės mauzoliejų-koplyčią. Tai rami ir sakrali vieta, kurioje galima atsikvėpti nuo kopimo į kalnus šurmulio.
Baltojo kalno takas
Jei norite pasivaikščioti mišku ir pamatyti Neries vingį iš kitos perspektyvos, susiraskite Baltojo kalno pažintinį taką. Jis yra kiek toliau nuo pagrindinio komplekso, todėl čia sutiksite mažiau žmonių. Takas veda per gražų pušyną, o nuo apžvalgos aikštelių atsiveria nuostabūs vaizdai į upę. Tai ideali vieta piknikui ar ramiam pasivaikščiojimui su šeima.
Renginiai, kurių negalima praleisti
Kernavė kardinaliai pasikeičia liepos mėnesį, kai čia vyksta „Gyvosios archeologijos dienos“. Tai didžiausias tokio pobūdžio renginis Baltijos šalyse. Jo metu:
- Pajautos slėnis prisipildo amatininkų iš visos Europos, demonstruojančių archajiškus gamybos būdus.
- Vyksta viduramžių kovos, riterių turnyrai ir senovinės muzikos koncertai.
- Galima paragauti archajiškų patiekalų, keptų ant laužo.
Taip pat verta paminėti Rasos šventę (Jonines). Kernavė yra viena populiariausių vietų Lietuvoje švęsti vasaros saulėgrįžą. Čia degami laužai, pinami vainikai ir atliekamos senosios apeigos, kurios ant piliakalnių atrodo ypač mistiškai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar įėjimas į Kernavės piliakalnius yra mokamas?
Taip, lankantis Kernavės archeologinės vietovės teritorijoje sezono metu (paprastai nuo gegužės iki spalio) reikia įsigyti lankytojo bilietą. Bilietą galima nusipirkti kasoje prie pagrindinio įėjimo arba internetu. Pajamos skiriamos teritorijos priežiūrai ir infrastruktūros gerinimui.
Ar Kernavės piliakalniai pritaikyti žmonėms su negalia ar tėvams su vežimėliais?
Iš dalies. Viršutinė terasa ir takai miestelyje yra prieinami vežimėliams. Tačiau norint nusileisti į Pajautos slėnį arba užlipti ant pačių piliakalnių, reikia įveikti daugybę stačių laiptų, todėl tai nėra pritaikyta vežimėliams. Muziejus yra pilnai pritaikytas lankytojams su judėjimo negalia (yra liftas).
Kur geriausia pavalgyti lankantis Kernavėje?
Kernavėje yra keletas kavinių ir restoranų, siūlančių tradicinius lietuviškus patiekalus. Populiariausios vietos yra miestelio centre. Vasaros metu taip pat veikia lauko kavinės. Jei norite sutaupyti arba mėgautis gamta, rekomenduojama atsivežti savo maisto ir surengti pikniką tam skirtose vietose šalia Neries.
Kiek laiko skirti vizitui?
Norint neskubant apžiūrėti piliakalnius, nusileisti į slėnį, aplankyti muziejų ir pasivaikščioti po miestelį, rekomenduojama skirti nuo 3 iki 4 valandų. Jei planuojate žygį Baltojo kalno taku, pridėkite dar bent valandą.
Kernavė ramybės ieškotojams ne sezono metu
Nors dauguma žmonių į Kernavę plūsta vasarą, tikrieji romantikai ir ramybės ieškotojai žino, kad senoji sostinė yra ne mažiau žavinga rudenį ar žiemą. Įsivaizduokite rūke skendinčius piliakalnius spalio rytą, kai auksiniai medžių lapai kontrastuoja su žaliuojančia žole. Arba žiemą, kai viskas padengta baltu sniego sluoksniu, o nuo piliakalnių (jei sniego danga pakankama ir tai saugu) galima pasigrožėti akinančiu baltumu.
Ne sezono metu Kernavėje beveik nėra turistų, todėl galite pajusti visišką ryšį su gamta ir istorija. Tai laikas, kai piliakalnių didybė atsiskleidžia tyloje, be prekybininkų šurmulio ir eilių. Be to, muziejus veikia ištisus metus, todėl net ir žvarbią dieną kelionė nebus veltui. Kernavė – tai vieta, į kurią verta sugrįžti vėl ir vėl, nes kiekvienas metų laikas čia „nutapo“ vis kitokį, kvapą gniaužiantį paveikslą.
