Vilniečiai ir miesto svečiai puikiai žino, jog Tauro kalnas yra viena iškiliausių ir emociškai svarbiausių sostinės vietų, tačiau ilgus dešimtmečius šios teritorijos potencialas nebuvo visiškai išnaudotas. Daugelis šią vietą prisimena dėl apleistų Profesinių sąjungų rūmų griaučių, chaotiškų automobilių stovėjimo aikštelių ir ne visada patogių pėsčiųjų takų. Tačiau dabar situacija keičiasi iš esmės. Vykdoma rekonstrukcija nėra vien tik kosmetinis aplinkos padailinimas; tai didžiulis urbanistinis projektas, kurio tikslas – sujungti Vilniaus Senamiestį su Naujamiesčiu ir sukurti erdvę, kuri taps ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono kultūros švyturiu. Pagrindinė šių pokyčių ašis – Nacionalinė koncertų salė, dar vadinama „Tautos namais“, bei aplink ją esančio parko kompleksinis atnaujinimas.
Nacionalinė koncertų salė – istorinės „Tautos namų“ vizijos įgyvendinimas
Jau daugiau nei šimtą metų ore tvyrojusi idėja ant Tauro kalno pastatyti „Tautos namus“ pagaliau įgauna fizinį kūną. Po tarptautinio architektūrinio konkurso, kuriame varžėsi geriausi pasaulio architektai, laimėtoju buvo paskelbta ispanų studija „Arquivio architects“. Jų pasiūlyta vizija – tai ne pompastiškas monumentas, dominuojantis virš miesto, o pastatas, kuris organiškai įsilieja į kalno reljefą, tapdamas jo tęsiniu.
Naujasis statinys pasižymės modernia, tačiau aplinkai draugiška architektūra. Projekte numatytos kelios pagrindinės erdvės:
- Didžioji salė: Ji talpins iki 1600 klausytojų ir bus pritaikyta simfoninės muzikos koncertams. Akustikai skiriamas ypatingas dėmesys – siekiama, kad ji atitiktų aukščiausius pasaulinius standartus, leidžiančius Vilniuje koncertuoti geriausiems pasaulio orkestrams.
- Mažoji salė: Skirta kamerinei muzikai, spektakliams ir kitiems renginiams, talpinanti apie 500–900 žiūrovų. Tai daugiafunkcinė erdvė, kurią bus galima transformuoti pagal renginio poreikius.
- Edukacinės ir repeticijų erdvės: Komplekse numatytos patalpos orkestrų repeticijoms, edukacinėms programoms, parodoms ir bendruomenės susibūrimams.
Svarbu paminėti, kad pastato viršuje ir aplink jį bus įrengtos viešos terasos, iš kurių atsivers įspūdinga Vilniaus panorama. Architektai siekė, kad pastatas nebūtų uždara tvirtovė – stiklo fasadai ir atviros erdvės kvies praeivius užeiti vidun, net jei jie neturi bilieto į koncertą. Tai taps gyva miesto kultūros dalimi, veikiančia visą dieną.
Tauro kalno parko transformacija ir kraštovaizdžio sprendimai
Nors Nacionalinė koncertų salė yra šio projekto karūna, paties Tauro kalno parko rekonstrukcija yra ne mažiau svarbi miestiečiams, kurie čia lankosi kasdien. Teritorija, apimanti beveik 10 hektarų, yra pertvarkoma taip, kad taptų patogia rekreacine zona, išlaikant natūralų gamtos grožį ir istorinį kontekstą.
Vienas didžiausių iššūkių architektams ir inžinieriams buvo kalno šlaitų stabilumas. Tauro kalnas pasižymi sudėtingu reljefu, todėl rekonstrukcijos metu atliekami gruntų tvirtinimo darbai, įrengiamos terasos, kurios ne tik stabilizuoja šlaitus, bet ir sukuria naujas erdves pasivaikščiojimams bei poilsiui.
Želdynų atnaujinimas ir „Liuteronų sodo“ integracija
Parko atnaujinimas glaudžiai susijęs su istorine atmintimi. Dalis teritorijos ribojasi su senosiomis Evangelikų liuteronų kapinėmis. Projektuotojai laikosi principo, kad ši zona turi būti rami, memorialinė erdvė, vadinama „Liuteronų sodu“. Čia bus išsaugoti seni medžiai, o nauji želdiniai sodinami taip, kad pabrėžtų vietos sakralumą ir ramybę.
Likusi parko dalis taps dinamiškesnė. Planuojama:
- Įrengti naujus, apšviestus pėsčiųjų ir dviračių takus, kurie organiškai vingiuos kalno šlaitais, sujungdami apatinę miesto dalį su viršutine.
- Sukurti vaikų žaidimų aikšteles ir sporto zonas, kurios bus integruotos į kraštovaizdį, vengiant ryškių, nenatūralių spalvų ar medžiagų.
- Pasodinti šimtus naujų medžių ir krūmų, kurie ne tik papuoš aplinką, bet ir padės slopinti miesto triukšmą.
Pėsčiųjų viadukas ir susisiekimo infrastruktūra
Viena iš opiausių problemų, su kuria susidurdavo pėstieji, norintys pasiekti Tauro kalną iš Senamiesčio pusės, buvo intensyvaus eismo Tauro gatvė. Rekonstrukcijos metu šis barjeras yra naikinamas įrengiant naują pėsčiųjų viaduką.
Šis inžinerinis statinys nėra tik funkcinė jungtis. Jis taps simboliniu tiltu, sujungiančiu istorinį Vilnių su moderniuoju. Viadukas projektuojamas taip, kad būtų patogus visiems – tiek tėvams su vežimėliais, tiek žmonėms su negalia, tiek dviratininkams. Jis leis saugiai ir sklandžiai pereiti nuo Pylimo gatvės ir Reformatų skvero tiesiai į Tauro kalno parko gilumą, sukuriant nenutrūkstamą žaliąjį koridorių.
Taip pat rekonstruojamos ir aplinkinės gatvės – V. Kudirkos, Pamėnkalnio. Čia siaurinamos važiuojamosios dalys automobiliams, daugiau erdvės skiriant pėstiesiems ir dviratininkams, įrengiamos saugumo salelės ir modernus gatvių apšvietimas. Nors automobilių parkavimas miesto centre visada yra jautri tema, projektas orientuotas į darnųjį judumą: skatinamas atvykimas viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiais, o automobilių stovėjimo vietos optimizuojamos, perkeliant dalį srautų į požemines aikšteles ar aplinkines zonas, kad kalno viršūnė nebūtų užgrioztas metalu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada planuojama baigti visus rekonstrukcijos darbus?
Projekto įgyvendinimas vyksta etapais. Nors tikslūs terminai gali kisti priklausomai nuo statybų eigos ir finansavimo, planuojama, kad Nacionalinė koncertų salė duris atvers 2026-ųjų pabaigoje arba 2027-ųjų pradžioje. Parko tvarkymo darbai vykdomi lygiagrečiai ir dalis erdvių visuomenei gali būti atverta anksčiau.
Ar Tauro kalnas išliks populiaria vieta žiemos pramogoms?
Daugelis vilniečių Tauro kalną žino kaip geriausią rogučių kalną mieste. Nors reljefas keičiamas įrengiant terasas ir takus, architektai patikino, kad viešosios erdvės išliks atviros, o tam tikros šlaitų atkarpos bus pritaikytos aktyviam poilsiui, tad žiemos pramogų tradicija neturėtų išnykti, nors ji gali šiek tiek keistis dėl saugumo reikalavimų.
Kaip bus sprendžiama automobilių parkavimo problema renginių metu?
Projektas orientuotas į mažesnę priklausomybę nuo asmeninio transporto. Visgi, po koncertų sale ir šalia jos numatytos požeminės stovėjimo aikštelės, skirtos lankytojams ir darbuotojams. Taip pat bus patobulinta „Kiss & Ride“ (trumpo sustojimo) sistema bei viešojo transporto stotelės prie kalno papėdės.
Kiek kainuos šis projektas ir kas jį finansuoja?
Tai yra bendras Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos projektas. Bendra projekto vertė, įskaitant Nacionalinės koncertų salės statybas ir parko sutvarkymą, viršija 100 milijonų eurų. Lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto bei savivaldybės lėšų.
Naujas kultūrinis impulsas Baltijos regione
Tauro kalno atgimimas nėra vien tik statybų projektas – tai strateginis žingsnis, keičiantis Vilniaus kultūrinį svorį tarptautinėje arenoje. Iki šiol Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos valstybių, neturinti pasaulinio lygio akustinės koncertų salės. Šis trūkumas ribojo galimybes kviestis aukščiausio lygio simfoninius orkestrus ir atlikėjus, kuriems būtinos specifinės techninės sąlygos.
Naujoji erdvė taps namais ne tik muzikai. Tai bus kultūrinio turizmo traukos centras, skatinantis ekonomiką ir paslaugų sektorių. Aplinkinės kavinės, viešbučiai ir verslai neabejotinai pajus padidėjusius lankytojų srautus. Be to, sutvarkytas parkas su „Tautos namais“ viršūnėje taps nauja vizitine kortele, kurią matys kiekvienas miesto svečias. Tai erdvė, kuri simbolizuoja modernų, atvirą ir kultūrą puoselėjantį Vilnių, kurioje susitinka istorija, gamta ir ateities architektūra. Užbaigus darbus, Tauro kalnas nebebus tik pereinamas punktas ar apleista teritorija, o taps pulsuojančia miesto širdimi, kurioje susikirs vilniečių kasdienybė ir aukštoji kultūra.
