Diagnozė „vėžys“ yra vienas didžiausių išbandymų, su kuriuo gali susidurti žmogus ir jo šeima. Be emocinio sukrėtimo ir būtinybės susitelkti į gydymą, dažnai kyla ir praktinių, finansinių klausimų, kurie tampa papildomu streso šaltiniu. Lietuvoje veikianti socialinės apsaugos sistema numato tam tikras išmokas ir kompensacijas, skirtas padėti onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims išlaikyti finansinį stabilumą sudėtingu laikotarpiu. Nors kelias iki reikiamos paramos gavimo gali atrodyti painus, supratus pagrindinius principus ir žinant, kur kreiptis, šis procesas tampa įveikiamas. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokia pagalba priklauso susirgus vėžiu, kokios yra mokėjimo sąlygos bei kokius veiksmus būtina atlikti norint pasinaudoti teise į socialinę paramą.
Nedarbingumo pažymėjimas ir ligos išmoka
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis susirgus yra oficialus nedarbingumo įteisinimas. Tai suteikia teisinį pagrindą gauti ligos išmoką, kuri pakeičia prarastas pajamas gydymosi laikotarpiu. Ligos išmoką „Sodra“ moka už laikotarpius, kai asmuo dėl ligos negali dirbti ir jam gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Svarbu žinoti, kad ligos išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo jūsų turėto darbo stažo ir draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu ligos išmoka siekia 62,06 proc. nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Tai nėra pilnas atlyginimas, todėl svarbu įsivertinti savo finansinę situaciją. Ligos išmoka mokama tol, kol asmuo tampa darbingas arba kol nustatomas neįgalumo lygis ar darbingumo lygis.
Jei gydymas užsitęsia, po tam tikro laiko (dažniausiai po 122 dienų per paskutinius metus arba 153 dienų iš eilės) asmuo siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl darbingumo lygio nustatymo. Tai nereiškia, kad ligos išmoka nutrūksta – ji gali būti mokama iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl darbingumo lygio.
Neįgalumo nustatymas ir pensijos
Kai onkologinė liga tampa lėtine arba ilgai trunkančia būkle, ribojančia profesinę veiklą, asmuo turi teisę kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo. NDNT įvertina, kiek liga mažina žmogaus galimybes dirbti. Darbingumo lygis nustatomas procentais: nuo 0 iki 55 proc. darbingumo.
- 0–25 proc. darbingumo: nustatomas visiškas arba beveik visiškas nedarbingumas. Asmeniui skiriama netekto darbingumo pensija.
- 30–55 proc. darbingumo: nustatomas dalinis darbingumas. Asmuo taip pat turi teisę į netekto darbingumo pensiją, kurios dydis priklauso nuo nustatytų procentų ir sukaupto socialinio draudimo stažo.
Svarbu paminėti, kad gavus neįgalumo statusą, asmeniui priklauso ne tik pensija, bet ir kitos lengvatos: kompensacijos už vaistus, lengvatos transportui, būsto pritaikymui ar slaugos bei priežiūros išmokos, jei nustatomas specialiųjų poreikių lygis.
Specialiųjų poreikių nustatymas ir tikslinės išmokos
Susirgus vėžiu, gali prireikti nuolatinės priežiūros arba slaugos. Tokiu atveju pacientui gali būti nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Tai suteikia teisę į papildomas tikslines kompensacijas:
- Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija: skiriama tiems, kuriems dėl ligos nustatyta nuolatinė slauga. Tai padeda padengti papildomas išlaidas, susijusias su priežiūra namuose.
- Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija: skiriama tiems, kuriems nustatyta nuolatinė priežiūra (pagalba).
Šios išmokos nėra pensija – tai tikslinės lėšos, skirtos padėti asmeniui oriai gyventi su liga susijusiame kontekste. Jas administruoja savivaldybių socialinės paramos skyriai bei „Sodra“.
Socialinė pašalpa ir vienkartinė parama iš savivaldybės
Jei onkologine liga sergančio asmens pajamos tampa nepakankamos minimaliems poreikiams užtikrinti, jis turi teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos.
Be reguliarių pašalpų, dauguma savivaldybių numato ir vienkartinę paramą (pavyzdžiui, sunkios ligos atveju). Ši parama yra diskrecinė, tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė pati nusistato tvarką, kam ir kokio dydžio vienkartinė išmoka gali būti skiriama. Dažniausiai reikia pateikti prašymą, gydytojo pažymą apie ligą bei pajamų deklaraciją. Ši parama gali būti itin naudinga norint padengti skubias gydymo išlaidas, vaistus ar kitas neatidėliotinas reikmes.
Kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės
Lietuvoje onkologiniams ligoniams taikoma specifinė vaistų kompensavimo tvarka. Daugeliui onkologinių vaistų taikomas 100 proc. kompensavimo lygis. Tai reiškia, kad pacientui už juos nereikia mokėti arba reikia mokėti tik minimalią priemoką.
Be vaistų, pacientai turi teisę į nemokamas ar kompensuojamas medicinos pagalbos priemones: stomos rinkinius, specialias tvarsliavas, maitinimo mišinius ir kitas priemones, būtinas kokybiškam gyvenimui gydymo metu. Svarbu nuolat bendrauti su savo gydančiu onkologu, kuris turi informuoti apie priklausančias nemokamas priemones ir išrašyti atitinkamus receptus ar pažymas.
Darbo teisių apsauga sergant onkologine liga
Daugelis pacientų baiminasi dėl savo darbo vietos. Svarbu žinoti, kad Darbo kodeksas suteikia tam tikras apsaugos priemones. Darbdavys negali atleisti darbuotojo vien dėl to, kad šis susirgo, jei darbuotojas apie ligą informuoja nustatyta tvarka ir pateikia nedarbingumo pažymėjimą.
Tačiau realybėje situacijos gali būti sudėtingos. Jei po ilgo gydymo grįžus į darbą asmuo negali eiti savo ankstesnių pareigų dėl sveikatos būklės, darbdavys privalo pasiūlyti kitą darbą, atitinkantį darbuotojo sveikatą, jei tokį turi. Jei tokio darbo nėra, darbo sutartis gali būti nutraukta, tačiau tokiais atvejais priklauso išeitinės išmokos. Rekomenduojama konsultuotis su teisininkais arba Darbo inspekcija, jei kyla ginčų su darbdaviu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar ligos išmoka mokama, jei gydymas vyksta dienos stacionare?
Taip, ligos išmoka priklauso ir tada, kai gydymas vyksta dienos stacionare, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą. Šiuo atveju nedarbingumo lapelis išrašomas konkrečioms dienoms, kai atliekamos procedūros.
Ar galiu dirbti, jei man nustatytas darbingumo lygis?
Taip, asmenys, kuriems nustatytas dalinis darbingumas, gali dirbti. Tai neturi įtakos gaunamai netekto darbingumo pensijai, nebent pasikeistų darbingumo lygio vertinimas vėlesnės patikros metu.
Kur kreiptis norint gauti vienkartinę paramą iš savivaldybės?
Dėl vienkartinės paramos reikia kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba seniūniją. Rekomenduojama turėti asmens dokumentą, gydytojo išrašą apie ligą bei informaciją apie pajamas.
Kiek laiko „Sodra“ moka ligos išmoką?
Ligos išmoka mokama tol, kol asmuo tampa darbingas arba kol nustatomas darbingumo lygis, bet ne ilgiau kaip 122 dienas per paskutinius metus arba 153 dienas iš eilės dėl tos pačios ligos (su tam tikromis išimtimis).
Ar onkologiniams pacientams taikomos lengvatos mokesčiams?
Tiesioginių mokestinių lengvatų sergant vėžiu nėra, tačiau neįgalumą turintys asmenys gali turėti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kas leidžia „į rankas“ gauti didesnį darbo užmokestį.
Praktiniai žingsniai kelyje į paramą
Visas procesas, siekiant gauti priklausančią paramą, reikalauja kantrybės ir tvarkos. Visų pirma, būkite nuoseklūs rinkdami medicininius dokumentus. Kiekvienas vizitas, operacija, chemoterapijos ar spindulinės terapijos kursas turi būti fiksuojami jūsų ligos istorijoje. Tai yra pagrindinis įrodymas NDNT komisijai, sprendžiančiai dėl jūsų darbingumo lygio.
Antra, nebijokite klausti. Jūsų gydytojas onkologas, socialinis darbuotojas gydymo įstaigoje ar „Sodros“ klientų aptarnavimo specialistai yra tie žmonės, kurie privalo suteikti informaciją. Jei jaučiatės per silpni tvarkyti dokumentus, įgaliokite šeimos narį tai daryti už jus. Tai galima atlikti per notaro patvirtintą įgaliojimą arba elektroniniu būdu per „Sodros“ portalą.
Trečia, nuolat sekite informaciją apie savo teises. Socialinė politika Lietuvoje kinta, atsiranda naujos kompensavimo programos, plečiamas nemokamų vaistų sąrašas. Būkite aktyvūs – tai ne tik jūsų teisė, bet ir būtinybė, padėsianti užtikrinti geresnes gydymosi sąlygas ir mažesnę finansinę naštą. Atminkite, kad esate ne vieni – onkologinės ligos paliestus žmones vienijančios nevyriausybinės organizacijos dažnai suteikia ne tik informacinę, bet ir psichologinę bei teisinę pagalbą, kuri yra ne mažiau svarbi nei finansinė parama.
