Vilniaus senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, dažnai asocijuojasi su siauromis gatvelėmis, raudonų čerpių stogais ir šimtmečius menančiomis bažnyčiomis. Tačiau vaikštant Bokšto gatve, akylas praeivis pastebės kai ką visiškai netikėto – architektūrinį ansamblį, kuris peržengia tradicinio restauravimo ribas. Tai „Bokšto skveras“ – vieta, kurioje susiduria gili istorija, radikali moderni architektūra ir aukščiausios klasės prabanga. Daugiau nei dešimtmetį trukusi rekonstrukcija šią teritoriją pavertė vienu įspūdingiausių konversijos pavyzdžių ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Tai nėra tiesiog dar vienas atnaujintas pastatas; tai ištisas kvartalas, atgimęs naujam gyvenimui ir pasiūlęs visiškai naują požiūrį į tai, kaip senasis paveldas gali koegzistuoti su XXI amžiaus estetika.
Nuo LDK didikų iki apleistos ligoninės: istorinis kontekstas
Norint suprasti „Bokšto skvero“ vertę, būtina atsigręžti į jo praeitį, kuri siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Ši teritorija, užimanti nemenką plotą tarp Bokšto ir Išganytojo gatvių, šimtmečius buvo svarbi miesto dalis. Čia stovėję pastatai priklausė didikų Savičių giminei, vėliau kompleksas transformavosi į ligoninę, kuri veikė daugybę metų. Būtent Savičiaus ligoninė ilgą laiką buvo pagrindinis šios vietos identitetas.
Deja, bėgant metams ir keičiantis santvarkoms, didingas barokinis kompleksas buvo apleistas. Sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais pastatai nyko: tinkas byrėjo, stogai kuro, o vidiniai kiemai tapo neprieinami visuomenei. Tai buvo „pilka zona“ pačioje senamiesčio širdyje – vieta su didžiuliu potencialu, bet be gyvybės ženklų. Kai 2000-ųjų pradžioje prasidėjo kalbos apie komplekso atgaivinimą, daugelis skeptiškai vertino galimybes suderinti griežtus paveldosaugos reikalavimus su šiuolaikinio žmogaus poreikiais. Tačiau ilgas, kruopštus archeologinis ir istorinis tyrimas tapo pamatu tam, ką matome šiandien.
Architektūrinė drąsa: veidrodinis plienas ir barokas
Projekto architektūrinė vizija buvo patikėta tarptautinei komandai – garsiai architektei Christinai Seilern („Studio Seilern Architects“) bei Lietuvos architektų biurui „Archinova“. Jų užduotis buvo neįtikėtinai sudėtinga: integruoti naujus tūrius į istorinę aplinką taip, kad jie neužgožtų senųjų pastatų, bet ir neapsimetinėtų senove. Pasirinktas sprendimas tapo vizitine komplekso kortele.
Vienas ryškiausių „Bokšto skvero“ bruožų yra naujai pastatytų elementų fasadai, dengti poliruotu nerūdijančiu plienu. Ši medžiaga veikia kaip veidrodis – ji atspindi aplinkinius istorinius mūrus, dangų ir senąją liepą kieme. Dėl šio efekto nauji pastatai tarsi išnyksta, dematerializuojasi, leisdami dominuoti autentiškam barokui ir gotikai. Tai – pagarbus dialogas tarp praeities ir ateities. Vietoj to, kad nauja architektūra rėktų apie savo egzistavimą, ji tyliai atspindi tai, kas buvo sukurta prieš šimtmečius.
Be to, didžiulis dėmesys buvo skirtas stogų linijoms. Stogai buvo rekonstruoti taip, kad išlaikytų istorinį siluetą, tačiau po jais slepiasi modernios inžinerinės sistemos. Šis projektas įrodė, kad paveldosauga neturi reikšti stagnacijos; ji gali būti impulsu inovatyviems sprendimams.
Požeminis pasaulis ir inžineriniai iššūkiai
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidūrė vystytojai, buvo požeminės dalies įrengimas. Vilniaus senamiestyje kasti gilyn visada yra rizikinga dėl archeologinių sluoksnių gausos. Tačiau siekiant paversti kompleksą funkcionaliu, buvo būtina įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bei SPA zoną.
Darbai vyko itin atsargiai. Buvo iškasta tūkstančiai kubinių metrų grunto, nuolat prižiūrint archeologams. Rasti artefaktai, senieji rūsiai ir pamatai buvo konservuoti ir, kur įmanoma, eksponuojami. Požeminė aikštelė šiandien laikoma viena moderniausių ir estetiškiausių Vilniuje – čia net automobilio pastatymas tampa estetinės patirties dalimi, kur betonas dera su natūralia šviesa, patenkačia per specialius švieslangius.
Kas sudaro „Bokšto skvero“ kompleksą?
Šiandien „Bokšto skveras“ yra daugiafunkcinis kompleksas, kuriame persipina darbas, poilsis ir gyvenimas. Jį sudaro keli pagrindiniai segmentai:
- Biurų erdvės: Didžiąją dalį komplekso užima A klasės biurai. Tai nėra tipinės stiklinės „dėžutės“. Darbas vyksta erdvėse su skliautuotomis lubomis, storomis istorinėmis sienomis, kurios derinamos su moderniu apšvietimu ir vėdinimo sistemomis.
- Gyvenamieji apartamentai: Komplekse įrengti keli prabangūs apartamentai, skirti tiems, kurie nori gyventi pačioje istorijos apsuptyje, neatsisakydami modernaus komforto.
- Gastronomija: Čia įsikūręs vienas geriausių restoranų Lietuvoje – „Gastronomika“, vadovaujamas šefo Liutauro Čepracko. Restorano interjeras ir meniu puikiai atspindi bendrą komplekso filosofiją – kokybė be kompromisų.
- SPA centras: Požeminėje dalyje veikia dienos SPA, kuriame vandens procedūros atliekamos istorinių rūsių atmosferoje.
- Renginių erdvės: Restauruotos salės dažnai naudojamos konferencijoms, pristatymams ar privatiems renginiams.
Viešoji erdvė: kiemas, atviras miestui
Vienas didžiausių „Bokšto skvero“ privalumų yra jo atvirumas. Skirtingai nei daugelis privačių projektų, kurie užsidaro aukštomis tvoromis, šis kompleksas kviečia vilniečius ir miesto svečius užsukti į vidų. Vidinis kiemas yra tikra ramybės oazė.
Kiemo akcentas – senoji, beveik 300 metų senumo liepa, kurią pavyko išsaugoti rekonstrukcijos metu. Aplink ją suformuotas sodas, pėsčiųjų takai ir poilsio zonos. Dienos metu vartai yra atviri, todėl čia galima tiesiog ateiti, pasigrožėti architektūra, išgerti kavos ar paskaityti knygą. Tai puikus pavyzdys, kaip privatus verslas gali sukurti pridėtinę vertę visai bendruomenei, grąžindamas miestui ilgai buvusią uždarą teritoriją.
Interjero sprendimai: minimalizmas ir autentika
Viduje dominuoja subtilus minimalizmas. Architektai ir dizaineriai sąmoningai vengė perteklinio dekoro, leisdami „kalbėti“ pačioms erdvėms. Pagrindinės naudojamos medžiagos:
- Natūralus akmuo: Grindims ir laiptams naudotas aukštos kokybės akmuo, suteikiantis solidumo pojūtį.
- Medis: Ąžuolo apdaila suteikia šilumos šaltoms mūrinėms sienoms.
- Betonas ir stiklas: Atviros betono konstrukcijos ir berėmio stiklo pertvaros pabrėžia industrinį modernumą, kontrastuojantį su barokiniais elementais.
Kiekviena detalė, nuo durų rankenų iki šviestuvų, buvo parinkta itin kruopščiai. Restauruotos freskos ir sienų tapyba kai kuriose patalpose buvo paliktos atviros, kaip gyvi istorijos liudininkai. Tai sukuria muziejinę, bet ne sterilią atmosferą – čia jaučiasi gyvybė.
„Bokšto skvero“ įtaka Vilniaus įvaizdžiui
Šio komplekso atsiradimas tapo lūžio tašku Vilniaus nekilnojamojo turto ir architektūros rinkoje. Jis iškėlė kokybės kartelę į neregėtas aukštumas. Tai įrodymas, kad Vilnius yra pasiruošęs priimti pasaulinio lygio architektūrą, kuri nėra tik pigi kopija, o turi savo unikalų charakterį. „Bokšto skveras“ pelnė ne vieną architektūrinį apdovanojimą ir yra dažnai minimas tarptautinėje spaudoje kaip pavyzdinis konversijos projektas.
Projektas taip pat prisidėjo prie pačios Bokšto gatvės renesanso. Sutvarkyta aplinka, padidėjęs pėsčiųjų srautas ir atsiradę traukos objektai paskatino ir aplinkinių pastatų tvarkymąsi. Tai grandininė reakcija, kurią sukelia sėkmingi urbanistiniai projektai.
Kultūrinė ir socialinė erdvės misija šiandien
Be komercinės veiklos, „Bokšto skveras“ tampa ir kultūriniu židiniu. Kiemelyje šiltuoju metų laiku vyksta meno instaliacijos, kameriniai koncertai ar lauko parodos. Tai vieta, kur susitinka verslas, menas ir istorija. Erdvės aura diktuoja tam tikrą elgesio kodą – čia nesinori skubėti, norisi stebėti detales ir mėgautis akimirka.
Lankytojai dažnai pažymi, kad būdami kieme jaučiasi lyg ne Lietuvoje, o kažkur Vakarų Europos didmiesčio – Milano ar Londono – slaptame sode. Tačiau tuo pat metu autentiškas barokas primena, kad tai yra unikalus Vilniaus paveldas. Šis jausmas, kai globali architektūrinė kalba susilieja su vietiniu identitetu, ir yra didžiausia šio projekto sėkmė.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar „Bokšto skveras“ yra atviras visiems lankytojams?
Taip, komplekso vidinis kiemas yra atviras visuomenei dienos metu. Galite laisvai užeiti pasivaikščioti ar pasigrožėti architektūra. Tačiau patekimas į biurus ar gyvenamąsias patalpas yra ribojamas ir skirtas tik ten dirbantiems ar gyvenantiems asmenims bei jų svečiams. Restoranas ir SPA yra atviri klientams.
Kur tiksliai yra „Bokšto skveras“?
Kompleksas įsikūręs Vilniaus senamiestyje, adresu Bokšto g. 6. Jį lengva pasiekti pėsčiomis nuo Rotušės aikštės arba einant nuo Užupio pusės.
Ar komplekse yra automobilių stovėjimo aikštelė?
Taip, po kompleksu įrengta moderni požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ji daugiausia skirta nuomininkams ir gyventojams. Restorano lankytojams rekomenduojama pasitikslinti dėl parkavimo galimybių rezervacijos metu.
Kiek laiko truko rekonstrukcija?
Visas procesas, nuo projektavimo pradžios, archeologinių tyrimų iki statybų pabaigos, truko daugiau nei dešimtmetį – apie 13 metų. Ilgą trukmę lėmė sudėtingi tyrimai, paveldosaugos reikalavimai ir siekis išlaikyti aukščiausią kokybę.
Kas suprojektavo „Bokšto skverą“?
Architektūrinę idėją įgyvendino „Studio Seilern Architects“ (vadovaujama Christinos Seilern) bendradarbiaudama su Lietuvos architektų biuru UAB „Archinova“.
